1. Aplinkosaugos reikalavimai ir „Dieselgate“ skandalas

2015 m. „Volkswagen“ emisijų skandalas („Dieselgate“) atskleidė, kad kai kurie gamintojai manipuliavo taršos matavimo duomenimis. Tai stipriai pakenkė dyzelinių automobilių reputacijai.
Be to, Europos Sąjunga įvedė griežtesnius išmetamųjų dujų standartus (Euro 6 ir būsimas Euro 7), kuriuos dyzeliniams varikliams tampa vis sunkiau įgyvendinti be brangių technologijų.

2. Didėjanti taršos mokesčių našta

Daugelyje Europos miestų įvesti dideli mokesčiai dyzeliniams automobiliams, ypač senesniems nei „Euro 6“ standarto.
Pavyzdžiai:

  • Įvažiavimo mokesčiai į miestų centrus.
  • Metiniai taršos mokesčiai už CO₂ ir NOx emisijas.
  • Draudimai įvažiuoti į mažos taršos zonas.

3. Miestų apribojimai ir draudimai

Tokie miestai kaip Paryžius, Madrid, Oslas, Amsterdamas jau planuoja visiškai uždrausti dyzelinius automobilius artimiausiais metais. Kai kuriose zonose ribojamas net naujų dyzelinių modelių įvažiavimas.

4. Elektromobilių ir hibridų plėtra

Elektromobilių ir įkraunamų hibridų kainos mažėja, o infrastruktūra (įkrovimo stotelės) sparčiai plečiasi.
Gamintojai investuoja į elektrifikaciją, todėl naujų dyzelinių modelių pasiūla mažėja – kai kurie gamintojai jau visiškai atsisakė dyzelio lengvuosiuose automobiliuose.

5. Dyzelio ekonominio pranašumo mažėjimas

Anksčiau dyzelinas buvo pigesnis už benziną, tačiau:

  • Kai kuriose šalyse dyzelinas tapo brangesnis dėl mokesčių.
  • Naujos benzininės turbovariklių technologijos sumažino sąnaudų skirtumą.
  • Aukšta dyzelinių automobilių priežiūros kaina (DPF filtrai, AdBlue sistema, aukšto slėgio siurbliai) tapo minusais ilgalaikėje perspektyvoje.

Ką tai reiškia vairuotojams?

  • Naudotų dyzelinių automobilių vertė krenta – juos vis sunkiau parduoti.
  • Ateityje apribojimai tik griežtės, ypač didmiesčiuose.
  • Jei daugiausia važiuojate mieste, dyzelis tampa nebe patrauklus.
  • Ilgų nuotolių vairuotojams (pvz., tarptautiniams vežėjams) dyzelis išlieka racionalus pasirinkimas, tačiau asmeniniuose automobiliuose jo vietą vis labiau užima hibridai ir elektromobiliai.

Išvada

Dyzelinių automobilių populiarumo mažėjimą lemia aplinkosaugos politika, augantys mokesčiai, technologiniai ribojimai ir auganti alternatyvių transporto priemonių pasiūla. Nors dyzelis vis dar išlieka efektyvus pasirinkimas tam tikrose srityse, Europos automobilių rinka sparčiai juda link elektrifikacijos.nments favoring cleaner and more sustainable transportation options.